Jau rašiau apie tai, kad galimybių gausa gali paskatinti mūsų pasimetimą ir apsunkinti pasirinkimus. Matydami neribotą pasirinkimų aibę galop galime pradėti jaustis pasimetę ir nebesuvokti, ką gi turėtume rinktis. Kokią specialybę, kokį hobį, kokią veiklą ar darbo vietą. Kai kurie galimybes gali matyti tik kaip privalumą, o kai kurie patirti stresą dėl jų pertekliaus.

Aš pati jaučiuosi tikrai pasimetusi ir nors galimybių gausa įkvepia siekti daug daugiau ir ieškoti tikrosios savęs, tai mane tuo pačiu ir smukdo, nes vis iš naujo suvokiu, kad nežinau kas esu, kuomet galiu būti bet kas. Nelaikau savęs jau susidorojusia su beribių pasirinkimų gausos stresu, tačiau manau, kad turiu įsivaizdavimą, kaip galėtume su galimybių pertekliumi susigyventi ir juo pasinaudoti savo naudai.

Susikoncentruok į save ir dažniau atsiribok nuo socialinių medijų informacijos pertekliaus

Paprasčiausia ir akivaizdžiausia bei tikriausiai tūkstantį kartų girdėta, ką galėčiau patarti ir sau, ir kiekvienam aplinkiniui – verta susikoncentruoti į save ir bent retkarčiais atsiriboti nuo socialinių medijų informacijos pertekliaus. Turbūt niekada nenustosiu sakyti, kaip svarbu pažinti save ir skirti daugiau dėmesio savęs suvokimui. Jeigu praleistume mažiau laiko socialinėse medijose, tą laiką galėtume savaime išnaudoti būdami su savimi ar bet kokioje kitokioje konstruktyvesnėje veikloje nei Facebook‘o scroll‘inimas. Apie socialinių tinklų įtaką tikriausiai galėčiau sukurti ir visą atskirą tinklaraštį, nes tai man atrodo ir neišsemiama, ir be galo svarbi tema. Tačiau šįkart neišsiplėsiu. Užtektų paminėti, kad 2017 metais socialiniais tinklais Lietuvoje naudojosi 63% gyventojų, o jei kalbėtume apie 15-29 metų auditoriją, pamatytume, jog net 89% šios amžiaus grupės asmenų naudojosi socialiniais tinklais kasdien (Šaltinis: Kantar TNS „Žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2017). Taigi, mūsų gyvenimai didžia dalimi konstruojami socialinėse medijose. Dabar jau būtų keista ir netikėta sutikti žmogų, neturintį Facebook paskyros ar besilankantį joje vos kartą per savaitę.

Kiekvieną dieną praleidžiame tam tikrą dalį laiko socialinėje terpėje, matydami kitų pasiekimus ir gyvenimo subtilybes, vis lygindami savo gyvenimą su kitų, matydami neribotą skaičių galimybių. Tai tikrai nelabai padeda savęs suvokimui ir greičiau jau prisideda prie žemos savivertės, kuomet visi kiti keliauja ir džiaugiasi gyvenimu, o mes nei iš namų išlendame, nei esame ką nors pasiekę. Tad, verta kartais labiau susirūpinti savimi, negu aplinkiniais socialinėje medijoje ir pailsėti nuo socialinių tinklų mums brukamos informacijos pertekliaus, kuris turi ir daugiau neigiamos įtakos mūsų savivokai ir mąstymui.

Nesijausk, kad privalai būti viskuo. Galimybės turi likti pasirinkimu o ne prievole

Dažnai jausdavau kažkokį neaiškų spaudimą išnaudoti visas galimybes ir visuomet daryti kuo daugiau skirtingų dalykų, kad tik nuolatos tobulėčiau. Kol galų gale pagalvojau, kad nėra privaloma siekti visko, kas tik pateikiama kaip siekiamybė artimoje aplinkoje ar medijose. Jeigu pamatei sėkmingą internetinio verslo savininką, kuris įkvepia visus kurti nuosavą e-parduotuvę, o tuo pačiu metu atsiminei pasiekusio vlog‘erio karjerą, kuris taip pat kuria video, skatinančius žmones sukurti savo Youtube kanalą, nereiškia, kad privalu siekti abiejų karjerų. Nereiškia nė, kad privalai siekti kažkurios vienos iš jų. Taip, tai gali būti įkvėpimas, gali suprasti, kad būtent tai yra tavo karjeros tikslas, bet prieš užtikrintai kopijuojant kitų karjeras, reikėtų atidžiau pažvelgti į savo vidų ir paklausti, „o ko noriu aš“? Ir mažos karjeros yra teisingas pasirinkimas, jei tai tenkina mūsų norus. Neprivalome būti daugiausia pasiekusiu žmogumi Lietuvoje, jei tai nėra mūsų noras. Bet tik tuo atveju, jei tai tikrai nėra mūsų noras, o ne baimės įkvėptas veiksmas.

Jeigu geriau suprasime save ir konkrečius savo interesus, bus daug lengviau atsirinkti kas mums aktualu iš visų galimybių

Vėl galiu sugrįžti prie savęs suvokimo svarbos ir pasakyti, kad kuo mes geriau save suprasime, tuo mažiau streso mums kels galimybių gausa ir pasirinkimų įvairovė. Kadangi mes jau žinosime, ko norime ir ko mums reikia tam pasiekti. Galimybės mums bus tik privalumas ir būdas savo noruose pasiekti daug daugiau, negu būtume galėję prieš daug metų. Bet ar taip lengva suprasti save ir išsiaiškinti, ko gi mes norime? Kažin ar kada nors visiškai atsakysiu į šį klausimą, bet norėčiau, kad mes vis dažniau jo klaustume. Mums staiga neateis nušvitimas (nors filmai rodo, kad būna ir taip), kuo mes norime būti gyvenime, jei patys nesistengsime suvokti ir savęs to nuolatos neklausime.

Tu nesi vienas(-a)

Visada svarbu atsiminti, kad aplinkui yra ir daugiau panašiai besijaučiančių žmonių. Ilgą laiką aš pati įsivaizdavau, kad esu labiausiai pasimetęs žmogus pasaulyje, nesuprantantis savęs, kuomet kiti kuria savo gyvenimus ir taip dėl nieko nepergyvena, kiek tai darau aš. Pakalbėjus su aplinkiniais sužinojau, kad netgi dažnas jaunas žmogus jaučiasi pasimetęs, nežino ką rinktis, ypač kalbant apie karjerą ir tiesiog savęs suvokimą. Tai galima įvardinti ir kaip Millennials kartos bruožą, apie ką parašysiu kituose straipsniuose.

Suvokimas, kad tokia esu ne viena padėjo šiek tiek nusiraminti ir suprasti, kad jaunimui šiuo metu gan būdinga būti pasimetusiu. Tačiau tai nereiškia, kad turime tai tiesiog priimti kaip jauno žmogaus bruožą. Turime ieškoti ir klausti savęs, kas mes esame ir ko norime. Turime suvokti, kad savęs priėmimas ir supratimas mums padėtų aiškiau užsibrėžti tikslus ir apsaugotų nuo pasimetimo jausmo. Viskas gerai kartais jaustis pasimetusiu ar nežinančiu, kokia turėtų būti mūsų karjera. Svarbiausia ieškoti atsakymų ir savęs, ir galimybių gausa mums taps tik privalumu, o ne streso šaltiniu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.