Kaip norėčiau, kad užtektų žmogui pasakyti „Tu gali“ ir jis pradėtų siekti visų savo svajonių ir pamirštų socialinių normų ir kitų žmonių nuomonės baimę. Kaip norėčiau, kad ir man pačiai užtektų išgirsti „Tu gali“ ir patapčiau tuo, kuo noriu būti, visiškai pasitikėčiau savimi ir siekčiau bet kokių susigalvotų tikslų (kurių ir taip turiu daug, bet kasdien jų sąrašas vis pasipildo).

Skambu kaip „siekite savo svajonių“ klišė atstovė, kuri mano, kad vaizdingos, motyvuojančios frazės žmones įkvepia ir jie kaipmat pasirenka buvimą savimi ir savojo tikslo siekimą. Ar aš tuo pati tikiu? Greičiausiai, kad ne, nes visos motyvacinės frazės turi trumpalaikį efektą (nebent skaitytume jas kiekvieną dieną, galbūt tuomet įsisąmonintume jas taip, kad tikrai paveiktų mūsų elgesį). Bet aš pati jas mėgstu ir neslėpsiu, man patinka klausytis Youtube’o kalbų apie tai, kaip svarbu priimti save, atrasti savo tikslą ir siekti savo svajonių, nepaisant sunkumų aplinkoje.

Manau, kad žmonės visą motyvaciją, pateikiamą internete laiko tuščiažodžiavimu ir beprasmiu turiniu, skirtu „masių“ dėmesiui patraukti. Tame, žinoma, yra dalis tiesos. Bet norėčiau, kad būtų ir turinio, kuris nebūtų beprasmis ir įkvėptų žmones siekti svajonių. Ar Jums neatrodo, kad mes taip retai siekiame savo tikslų, išsigąstame aplinkinių žvilgsnių ar tiesiog pasirenkame tradicinį kelią, nes taip „turi būti“?! Man taip atrodo.

Utopinė mano tinklaraščio vizija yra tokia, jog čia būtų vieta, kur visi galėtų pasisemti įkvėpimo. Bet kokių savo svajonių siekimui, tikslų įgyvendinimui, o galbūt tiesiog jų suformulavimui. Ir, žinoma, savęs priėmimui, nes asmeniškai žinau, kaip sunku, kuomet jautiesi kitoks, nesupranti savęs ir pradedi pats save kaltinti dėl tokios padėties. Man net baisu pagalvoti, kaip mes stengiamės kažkam įtikti, susikurti savo geresnį įvaizdį, slėpti bruožus, kurie kitiems gali būti nepriimtini… Ir man taip pat baisu, kai žmonės pasirenka vidutinišką gyvenimą ir pamiršta savąsias ambicijas bei lieka komforto zonoje. Pasinaudosiu motyvacinių frazių žargonu ir pasakysiu, kad gyvenimas prasideda už komforto zonos ribų. Ir norėčiau, kad tą įsisąmonintume kiekvienas.

Pasaulis pilnas galimybių, patirčių, įdomių žmonių, gražių vietų… Mes teturime jį tikrai gyventi. Tą ir norėčiau paskatinti – kad kiekvienas mes gyventume, o ne tik egzistuotume. Ir atsimerktume, nes pasaulis pilnas spalvų.

Iveta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.